Zigmas Gaidamavičius-Gėlė
Zigmas Gaidamavičius (slapyvardis Gėlė, 1894 m. gegužės 8 d. Naisiai, Meškuičių valsčius – 1912 m. gruodžio 17 d. Kijevas, palaidotas Sereikiuose, Lygumų valsčius) – Lietuvos poetas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1912 m. baigė Šiaulių gimnaziją, studijavo Kijevo universiteto Istorijos – filologijos fakultete.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1909 m. laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Šaltinis“, „Vienybė lietuvninkų“, žurnale „Aušrinė“. 1912 m. parengė eilėraščių rinkinį „Gėlynas“ (papildytas išl. 1948 m.). Jo poezija išreiškė estetinius XX a. pradžios poslinkius. Kūryba romantinė, atspindi idealų, meilės ilgesį, liūdesį dėl netobulo pasaulio, vyrauja gamtos išgyvenimai, užuojautos vargdieniui, šviesių nuotaikų motyvai.[1]
Nuo 1977 m. kasmet balandžio 26-ąją, poeto gimimo dieną pagal seną stilių, Naisių kolūkio, nuo 1992 m. Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus skiriama respublikinė Zigmo Gėlės literatūrinė premija už geriausią pirmąją poezijos knygą. Ji įteikiama Naisiuose, kur jo gimtajame name įrengtas Šiaulių rajono literatūros muziejus.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gėlynas, Vilnius, 1979 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Donata Mitaitė. Zigmas Gaidamavičius-Gėlė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 495 psl.
