Litovščina

Iz Wikipedije, proste enciklopedije
Skoči na: navigacija, iskanje
Litovščina
lietuvių kalba
Materni jezik Litva
Število maternih govorcev 3,1 milijonov  (1998)[1]
Jezikovna družina
Pisava Latinica (litvanska abeceda)
litvanska Braillova pisava
Uradni status
Uradni jezik Zastava Litve Litva
Zastava Evrope European Union
Priznani manjšinski jezik Zastava Poljske Poljska Flag of the United States.svg ZDA
Regulator Commission of the Lithuanian Language
Jezikovne kode
ISO 639-1 lt
ISO 639-2 lit
ISO 639-3 lit
Linguasphere 54-AAA-a
Ta članek vsebuje IPA sistem zapisa glasov v črkovni obliki. Brez ustrezne podpore za interpretacijo, lahko vidite vprašaje, okvirje ali druge simbole namesto Unicode znakov.

Litovščina (litovsko Lietuvių kalba) je uradni jezik v Litvi in eden izmed uradnih jezikov Evropske unije. Skupno ima okoli 4 milijone govorcev, od tega 2,9 milijona v Litvi, ostalo predvsem v Latviji, Belorusiji, Rusiji in na Poljskem. Govorijo jo tudi litovski izseljenci v Argentini, Braziliji, Estoniji, ZDA, na Švedskem ... Spada med baltske jezike. Ti so samostojna veja indoevropskih jezikov, imajo pa nekatere sorodnosti s slovanskimi jeziki. Litovščina je najbliže sorodna latvijščini in izumrli stari pruščini, ki spadata v isto jezikovno skupino.

Litovščina je ohranila številne arhaične jezikovne prvine, zaradi česar je zanimiva za številne jezikoslovce, ki raziskujejo indoevropske jezike in njihov razvoj.

Abeceda[uredi | uredi kodo]

Litovska abeceda ima 32 črk:

a ą b c č d e ę ė f g h i į y j k l m n o p r s š t u ų ū v z ž

Narečja[uredi | uredi kodo]

Litovščina pozna dve glavni narečji: zgornjo litovščino (Aukštaičių) in spodnjo litovščino (Žemaičių). Knjižni jezik temelji na prvi.


Slovnica[uredi | uredi kodo]

Glagoli[uredi | uredi kodo]

Sedanjik[uredi | uredi kodo]

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirbu noriu skaitau
2. ed. dirbi nori skaitai
3. ed. dirba nori skaito
1. mn. dirbame norime skaitome
2. mn. dirbate norite skaitote
3. mn. dirba nori skaito

Preteklik[uredi | uredi kodo]

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirbau norėjau skaičiau (mehčanjezliti glas t→č)
2. ed. dirbai norėjai skaitei
3. ed. dirbo norėji skaitė
1. mn. dirbome norėjome skaitėme
2. mn. dirbote norėjote skaitėte
3. mn. dirbo norėjo skaitė

Prihodnjik[uredi | uredi kodo]

Nedoločnik brez pripone -ti + s + ustrezna pripona

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirb-s-iu norė-s-iu skaity-s-iu
2. ed. dirb-s-i norė-s-i skaity-s-i
3. ed. dirb-s norė-s skaity-s
1. mn. dirb-s-ime norė-s-ime skaity-s-ime
2. mn. dirb-s-ite norė-s-ite skaity-s-ite
3. mn. dirb-s norė-s skaity-s

Frekventativ[uredi | uredi kodo]

Nedoločnik brez pripone -ti + dav + ustrezna pripona

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirb-dav-au norė-dav-au skaity-dav-au
2. ed. dirb-dav-ai norė-dav-ai skaity-dav-ai
3. ed. dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o
1. mn. dirb-dav-ome norė-dav-ome skaity-dav-ome
2. mn. dirb-dav-ote norė-dav-ote skaity-dav-ote
3. mn. dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o

Pogojnik[uredi | uredi kodo]

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed. dirb-č-iau norė-č-iau skaity-č-iau
2. ed. dirb-t-um(ei) norė-t-um(ei) skaity-t-um(ei)
3. ed. dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų
1. mn. dirb-t-ume / umėme norė-t-ume / umėme skaity-t-ume / umėme
2. mn. dirb-t-ute / umėte norė-t-ute / umėte skaity-t-ute / umėte
3. mn. dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų

Velelnik[uredi | uredi kodo]

  dirbti = delati norėti = hoteti skaityti = brati
1. ed.
2. ed. dirb-k norė-k skaity-k
3. ed. tegu + sedanjik tegu + sedanjik tegu + sedanjik
1. mn. dirb-k-ime norė-k-ime skaity-k-ime
2. mn. dirb-k-ite norė-k-ite skaity-k-ite
3. mn. tegu + sedanjik tegu + sedanjik tegu + sedanjik

Števniki[uredi | uredi kodo]

Številka litovščina
1 vienas
2 du, dvi
3 trys
4 keturi, keturios
5 penki, penkios
6 šeši, šešios
7 septyni, septynios
8 aštuoni, aštuonios
9 devyni, devynios
10 dešimt
11 vienuolika
12 dvylika
13 trylika
14 keturiolika
15 penkiolika
16 šešiolika
17 septyniolika
18 aštuoniolika
19 devyniolika
20 dvydešimt
30 trysdešimt
40 keturiasdešimt
50 penkiasdešimt
60 šešiasdešimt
70 septyniasdešimt
80 aštuoniasdešimt
90 devyniasdešimt
100 šimtas
1000 tūkstantis

Sklici[uredi | uredi kodo]

  1. ^ Litovščina reference at Ethnologue (17. izd., 2013)